žydaitis

žydáitis, -ė smob. (1) 1. NdŽ, Šts, Gd, Lk žydo vaikas: Tie žydai tus žydáičius ka priplaks Yl. Tus mažus žydáičius išvežė mašinoms Gršl. 2. Ls, Vaižg jaunas žydas ar žydė: Jauna vikri žydaitė tuojau padavė mums porą puikių juodų batukų A.Vencl. Nė viena padori žydaitė negali prieš veseliją būti viename miestelyje su savo būsimu vyru S.Čiurl.